Ar „natūrali priežiūra“ reiškia tai, kad naminiui arkliui reikia tiek priežiūros, kiek reikia laukiniam mustangui, ar tai reiškia, kad visiškai ar beveik nereikia rūpintis arklio sveikata? Ar „natūrali priežiūra“ reiškia, kad jums reikia visais atvejais vengti cheminių priemonių, antibiotikų, antihelmentikų ir vakcinavimo? Ar „natūrali priežiūra“ reiškia, kad reikia atsisakyti veterinarinės bei dantų priežiūros, nešerti pašariniais priedais ir bet kokiu atveju nesiimti medicininio gydymo? Žinoma, kad ne. „Natūrali priežiūra“, kaip frazė yra paprasčiausia arklio priežiūros būtina sąlyga. Tai reiškia dirbant su savo veterinaru reikia bandyti spręsti, ko būtent reikia jūsų arkliui ir butinai konkrečioje situacijoje. Tai būtinai liečia vakcinos, antihelmentikų ir kitų sveikatos priežiūros ir profilaktinių priemonių aspektus. Yra daugybė informacijos apie kanopų priežiūrą, bet taip pat reikia domėtis šėrimu, vakcinavimu, vidaus parazitų kontroliavimu, profilaktiniu gydymu, arklių dantų priežiūra ir pan. Stenkitės sužinoti kuo daugiau apie savo arklio sveikatos priežiūrą. Aktyviai dalyvaukite savo arklio sveikatos priežiūroje, nebūkite tik pasyviu stebėtoju! Konsultuojantis su veterinaru galėsite pritaikyti savo žinias ir žinosite, kas yra daroma su jūsų arkliu. Arklio savininkas, gerai išmanantis „Natūralios priežiūros“ principus, ieškos balanso kiekvienoje situacijoje. Jūsų tikslas yra kaip įmanoma geriau prižiūrėti arklio sveikatą. Laikantis natūralių laikymo principų užtikrinama arklio sveikata. Padauginus cheminių preparatų, naudojant antihelmentikus ir vakcinavimą galima sulaukti neigiamų rezultatų, tačiau kiekviena situacija yra skirtinga. Šie cheminiai preparatai yra dažnai naudingi, bet kai naudojami teisingai. „Natūralios priežiūros“ besilaikantis arklio savininkas sieks optimizuoti parazitų kontrolę naudodamas mažiausią kiekį cheminių preparatų ir gaudamas didžiausią jų veiksmingumą; naudos tik reikalingiausią, efektyviausią ir saugiausią vakciną; naudos antibiotikus ir kitus stiprius vaistus tik išskirtiniais ir kartais gyvybę galinčiais išsaugoti atvejais. Tai turi būti žinoma ir suprantama kiekvieno arklio savininko. Ši informacija yra nenaujiena ir ją galima rasti visose knygose apie arklių priežiūrą. Tiesiog kiekvienam reikia karts nuo karto prisiminti šiuos paprastus arklių priežiūros pagrindus. Vertimas iš žurnalo „The Horse’s Hoof Magazine”
Natūralios arklių laikymo sąlygos
Neįsigilinus labai lengva susipainioti sąvokoje „natūralios arklių laikymo sąlygos“. Pirmiausia gamtoje arkliai klajoja jei ne šimtuose, tai tūkstančiuose akrų žemėse. Kaip galima kalbėti apie natūralumą, kai arkliai gyvena šiomis dienomis nelaisvai ir jų judėjimas apribotas įvairiais būdais? Dauguma žmonių mano, kad natūralios laikymo sąlygos yra neįmanomos, nebent jei turi 15 ar daugiau hektarų žemės ir tai negali būti taikoma arkliams, kurie turi mažas levadas, esančias miestų ir priemiesčių teritorijose. Bet tai ne apie tai, gal 15 hektarų ar daugiau būtų idealu, tačiau kiekvienoje situacijoje galima padaryti geresnes ir natūralesnes laikymo sąlygas jūsų arkliui. Remiantis Dr. H. Strasser knygoje „The lifetime of soundness“ išdėstytomis tradicinio laikymo problemomis, siūloma jas spręsti taikant natūralias laikymo sąlygas. Yra svarbu suprasti kokios sąlygos yra žalingos arkliui ir būtina daryti keitimus gerinant jo gyvenamąją aplinką. Toliau išnagrinėsime 11 arklių laikymo aspektų.
Aplinkos temperatūra. Gamtoje oro temperatūra nuolat keičiasi ir arklio organizmas išmoksta prisitaikyti prie šių pasiketimų. Arklys turi unikalią termoreguliacinę sistemą ir žmogui visai nereikia į ją kištis. Laikantis tradicinio laikymo sąlygomis arkliai dengiami įvariomis gūniomis, kurios dažniausiai yra prašmatnios ir įvairių spalvų, tačiau jos nėra geresnės nei gamta. Laikant arklius natūraliomis sąlygomis arkliai paliekami prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio natūralaus vietovės klimato. „Teisingas termoreguliacinės sistemos stimuliavimas neturi jokio ryšio su tuo kelių akrų plote arklys sąveikauja su jam natūraliom klimatinėm sąlygom; svarbu, kad jis nebūtų saugomas nuo jų“. Dr. H. Strasser „The lifetime of soundness“ Tačiau būtina atsižvelgti į arklio tipą, jo individualias sąvybes ir vietovės klimatines sąlygas(vert. pastaba).
Judėjimas. Gamtoje arklys yra nesuvaržytas ir faktiškai nuolat juda. Laikant arklius tradiciniu būdu, jų judėjimas dažniausiai yra labai apribotas ir nepakankamas, taip pat nenatūralus judėjimas yra trumpalaikių treniruočių metu. Tuo tarpu laikant arklius natūraliomis sąlygomis jiems suteikiamas pastovus natūralus judėjimas 24/7 levadoje ar ganykloje. Kuo labiau apribota arklio gyvenamoji aplinka(pvz.:maža levada ar aptvaras), tuo arklio savininkas turi didesnę atsakomybę suteikiant arkliui reikiamą kasdienį judėjimą treniruočių metu.
Gyvenimo būdas. Gamtoje arkliai gyvena bandomis. Laikant tradiciniu būdu arkliai dažnai laikomi po vieną ir uždaryti garduose, kur negali viena su kitu kontaktuoti. Laikant natūraliomis sąlygomis siekiama, kad arkliai būtų kitų arklių draugijoje ir gyventų grupėmis, bei, kad turėtų pastovų fizinį kontaktą su kitu arkliu.
Šėrimas. Gamtoje yra didelis pasirinkimas(šimtai ar net tūkstančiai) augalų rūšių, kuriuos arklys gali ėsti ir šis procesas yra nepertraukiamas. Tuo tarpu laikant tradiciniu būdu ribojamas ne tik pašaro kiekis, bet ir jo įvairovė. Arkliui kartais duodama tik kelių rūšių augalų, nesuteikiamas priėjimas prie jam reikalingų mineralinių medžiagų, gauna pašaro du tris kartus per dieną ir paliekamas per naktį be pašaro. Visa tai arkliui yra labai svetima ir nenatūralu. Natūraliomis laikymo sąlygomis stengiamąsi, kad arklys turėtų pastovų priėjimą prie šieno ir kad gautų kiek įmanoma įvairesnio maistingumo pašaro. Taip pat arklys turi turėti laisvą priėjimą prie mineralų.
Kūno padėtis. Gamtoje arkliai dažniausiai yra ganymosi pozoje, žemai nuleistomis galvomis, kūno centru pasislinkusiu į priekį, priekinės galūnės laiko didžiąją svorio dalį. Tradicinėse arklidėse arkliai šeriami iš per aukštai pakabintų šėryklų. Tai nenatūrali arkliui poza, nes didelę įtampą patiria sąnariai ir sausgyslės, taip gali kilti kvėpavimo takų sutrikimų. Be to visi arkliai, kurie laikomi uždarose arklidėse, norėdami stebėti aplinką stovės aukštai iškeltomis galvomis. Arkliai, laikomi natūraliomis sąlygomis, gauna pašaro nuo žemės lygio.
Kūno svoris. Gamtoje arklio kūno svoris keičiasi palaipsniui keičiantis metų laikams. Vasarą svorio priaugama ir žiemą jo netenkama. Kumelingos kumelės taip pat palaipsniui priauga svorio, nors atvedus kumeliuką įvyksta staigus svorio pasikeitimas. Tradiciniu būdu laikomi arkliai dažnai patiria stresą, kai rateliui užlipus jie gauna papildomą svorį. Laikant arklius natūraliu būdu pirmiausia siekiama arklius tiek sustiprinti, kad jie galėtų nešti papildomą svorį.
Vandens reikšmė kanopoms. Gamtoje arklių kanopos savaime sudrėksta, kai arkliai geria vandenį. Jie turi įbristi į vandenį, kai nori atsigerti iš kokio nors vandens telkinio. Tradiciniu būdu laikomų arklių kanopos ne kasdien turi galimybę gauti vandens. Natūraliu būdu laikomiems arkliams kasdien daromos kanopų 10-15 min. vandens vonelės. Taip daroma jei arkliai neturi kasdien galimybės prieti prie vandens telkinio (Vert. pastaba. Taip pat būtina atsižvelgti į gamtinę teritoriją, kurioje gyvena arklys. Lietuvoje reikėtų drėkinti arklio kanopas tik esant karštai vasarai ir jei arklys neturi priėjimo prie vandens telkinio). „Vanduo nėra žalingas kanopoms, o tik jo stygius joms“. Dr. H. Strasser „The lifetime of soundness“.
Poilsio vietos. Gamtoje arkliai ilsisi atvirose vietose tik trumpais periodais dienomis ir naktimis. Tradiciniu būdu laikomi arkliai verčiami būti jaukiuose uždaruose „urvuose“, kas yra visiškai nenatūralu arkliui. Kadangi arkliai neturi žmonių dienos/nakties ritmo, tai naktį palikti arkliai uždarose arklidėse nuobodžiauja. Taip pat arklidėse palikti arkliai kenčia nuo amoniako, kas yra labai kenksminga jų plaučiams ir kanopoms. Natūraliomis sąlygomis laikomi arkliai turi pašiūrę nuo nepalankių jiems oro sąlygų. Kartais užtenka ir medžių, nes būna it taip, kad arkliai nemiega pastogėse.
Kanopų tepimas aliejais ir tepalais. Gamtoje arkliai neieško aliejaus, kuriuo galėtų patepti savo kanopas, nes jiems to paprasčiausiai nereikia. Tradiciniu būdu laikomiems arkliams dažnai kanopos tepamos įvairių rūšių tepalais, kuriais siekiama sustiprinti ar net sudrėkinti kanopas, tačiau rezultatai dažniausiai būna bevaisiai. Laikant arklius natūraliu būdu ir esant poreikiui kanopos drėkinamos kasdien vandeniu.
Tiesioginis kanopų kontaktas su žeme. Gamtoje arklių kanopos pastoviai turi kontaktą su žeme, tuo tarpu tradiciniu būdu laikomi arkliai yra kaustomi ir tokiu būdu kanopa praranda svarbų tiesioginį ryšį su žeme. Natūraliomis sąlygomis laikomi arkliai nekaustomi. Apsauginiai apdangalai. Gamtoje šie dalykai neegzistuoja. Tradiciniu būdu laikant arklius dažnai naudojamos įvairios kojų apsaugos, bintai, gūnios, apklotai nuo mašalų ir pan. Tiesą sakant jie gana gražiai atrodo ir yra įvairių spalvų. Laikantis natūralaus arklių laikymo principų rimtai apsvarstoma kokią naudą duoda šie dangalai, todėl dažniausiai arkliai laikomi be jų. Laikantis natūralių arklių laikymo sąlygų ieškoma geriausio sprendimo koks įmanoma kiekvienoje situacijoje. Arklys turi gyventi neuždarytas, kuo įmanoma didesniame plote, kitų arklių draugijoje ir be visokių apdangalų. Jis turi gauti tinkamą ir reikiamą kiekį treniruočių, turi turėti laisvą priėjimą prie šieno ir jam reikalingų mineralų. Reikia nuolat rūpintis kanopų drėgnumu. Dar kartą trumpai apie svarbiausias natūralias arklių laikymo sąlygas:
- Aptvaras, kuriame galėtų judėti 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę kitų arklių draugijoje.
- Jokių apdangalų.
- Pašaro įvairovė duodama nuo žemės lygio.
- Nekaustytos drėkinamos kanopos.
- Kasdieninis natūralaus kiekio jūdėjimas, jei kitaip nėra galimybių, tai treniruočių pagalba.
Vertimas iš žurnalo „The Horse’s Hoof Magazine”